mirgus

mirgùs, -ì adj. (4) 1. kuris marguliuoja, mirguliuoja: Ot čia kokis mirgùs audeklas, mirgės ir rubaška Vlk. 2. kuris mirga, žybsi: Visus apima džiaugsmas ir uždega laimėjimo viltis, kaip tamsią naktį keleivius mirgiosios žvaigždės iš dangaus rš.